fbpx

Bruksizmas

estetinis plombavimas ir implantavimas Evadentoje

Mes visi gyvename aktyvų ir pilną įspūdžių ir, žinoma, streso, gyvenimą. Po dienos, naktį žmonės bando atsikratyti prabėgusios dienos streso. Kai kurie jį mėgina „sumalti“ dantimis. Tačiau miegodami nepastebime, kas dedasi mūsų burnoje. Tuo tarpu ten dantys smarkiai „kanda” vieni kitiems, kramtomieji raumenys spaudžia, žandikauliai mala, ir viskas vyksta nevalingai – tam, kad atsikratytume per dieną susikaupusios įtampos. Toks reiškinys yra vadinamas bruksizmu.

Taigi bruksizmas – tai griežimas dantimis, arba per stiprus dantų sukandimas, susijęs su stipriais žandikaulių judesiais, dažniausiai miego metu. Bruksuojant viršutinė ir apatinė dantų eilės trinasi viena į kitą. Žmonės, griežiantys dantimis, paprastai apie tai nežino.

Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Įprastai dantys sukandami tik kramtant ir ryjant. Ramybės būsenoje tarp dantų išlieka tarpelis, nors lūpos būna sučiauptos.

Atlikti tyrimai rodo, kad naktį dantimis griežia iki 85% suaugusių žmonių. Nuo dantų griežimo sukeltų pasekmių kenčia kas 3-ias pilnametis. Kad turi bėdų dėl dantų griežimo patys pripažįsta 5-20% apklaustųjų. Pats žmogus dažniausiai nežino, kad jis miegodamas griežia dantimis – tą dažniau pastebi gyvenantieji kartu arba apie šią problemą pasako odontologai.

Gydytojų nuomone, bruksizmas neturi kažkokios vienos specifinės priežasties. Dažniausiai jį sukelia keli veiksniai:

  • Psichologiniai faktoriai – stresas, nervinė įtampa, baimės, patirtos emocinės traumos, įvairios depresijos formos. Daugelis gydytojų mano, kad tai dažniausiai pasitaikančios ir pirminės bruksizmo priežastys.
  • Miego sutrikimai – knarkimas, obstrukcinė miego apnėja( kvėpavimo pauzės miego metu), kalbėjimas miegant, miego paralyžius, isteriškas, agresyvus elgesys miegant, haliucinacijos( pasireiškiančios esant pusiau sąmoningos būklės tarp miego ir prabudimų). Kai kurios organizacijos ištyrė, kad obstrukcinė miego apnėja yra labai didelis rizikos veiksnys dantų griežimui atsirasti miegant.
  • Žmogaus asmenybės tipas taip pat gali nulemti bruksizmo atsiradimą. Tai dažniausiai nutinka hiperaktyviems, agresyviems, labai jautriems, skrupulingiems žmonėms. Užslopinto pykčio, didelės savitvardos metu žmonės labai stipriai sukanda dantimis.
  • Netaisyklingas sąkandis, kuris susiformuoja netaisyklingai išdygus dantims, esant netaisyklingai dantų formai, per aukštoms ar per žemoms plomboms, vainikėliams, tiltiniams protezams. Tokiu atveju žmogus nevalingai stengiasi sustatyti dantis į taisyklingesnę, patogią padėtį. Dėl to, dantys trinasi vienas į kita ir sukelia girgždžiantį garsą.
  • Nevisavertė mityba. Bruksizmą gali sukelti tam tikrų vitaminų bei minerlų trūkumas- magnio ir B grupės vitaminų.
  • Bruksizmas gali pasireikšti kaip pasekmė, sergant kitomis logomis.: sergant Parkinsono, Hantingtono ligom, esant endokrininės sistemos sutrikimams, navikinėms nervų ligoms, smegenų žievės ar kamieno pažeidimams (epilepsijai).
  • Vaistai (antidepresantai), alkoholis, tabakas, narkotinės medžiagos (kokainas, extasy).
  • Bruksizmas gali pasireikšti kaip atsakas į skausmą traumų metu ar sunkiai sergant.
  • Žandikaulių augimo ir dantų dygimo periodas. Tai pagrindinis veiksnys, sukeliantis bruksizmą vaikams. Manoma, kad mažiems vaikams iki nuolatinio sąkandžio susiformavimo, dantų griežimas yra fiziologinis procesas. Dažniausiai jis pasireiškia, kai išauga pirmieji pieniniai dantukai arba kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, t. y. apie penktus septintus gyvenimo metus. Paprastai šie požymiai išnyksta augant.

Nors bruksizmas atrodo „nekaltas“ reiškinys, tačiau bruksizmo pasekmės būna gana skaudžios.nuskiles_dantis

Pirmiausia nudyla dantys, nuskyla plombos. Dėl ilgalaikio bruksizmo nudyla, įskyla ar lūžta dantų protezai. Ilgainiui dantyse prie dantenų susiformuoja pleištiniai defektai, kurie yra labai jautrūs braukiant nagu bei šalčiui. Netaisyklingą padėtį turintys dantys gali išsijudinti ir ilgainiui iškristi. Gali atsirasti apatinio žandikaulio sąnario skausmas, sukandimo žymės skruosto gleivinėje, padidėti dantų paslankumas. Ryte žmogus pabunda su skaudamu žandikauliu, galvos skausmu. Bruksizmas daug pavojingesnis už dantų kariesą, nes paliečia visus dantis iš karto. Jis nėra gydomas vaistais ar baksnojimu miegančiam į šoną.

Svarbiausia, kad šis sutrikimas būtų laiku diagnozuotas. Labai didelė dalis bruksizmo atvejų, pastebimi ir gydomi pavėluotai, kai būtina atlikti didelius protezavimo darbus ar net išrauti dantis. Dėl to, labai svarbu kuo ankščiau išsiaiškinti apie esamą bruksizmą, kad būtų galima gydyti priežastį, o ne vėliau atsirandančias jo pasekmes.

Norint atsikratyti bruksizmo, pirmiausia rekomenduojama patirti mažiau streso. Taip pat kovojant su bruksizmu yra:

  • prišlifuojamos per aukštos plombos, koreguojamas sąkandis;
  • prieš miegą nepatartina vartoti aštraus maisto, kofeino;
  • atpalaiduojančiai veikia šilta vonia, raminanti žolelių arbata, atpalaiduojantys pratimai;
  • skiriama vitaminų terapija, kad sumažėtų mėšlungiškas kramtymo raumenų aktyvumas miego metu;
  • patariama nudilusias emalio vietas dengti silantais. Tai puiki priemonė tiek vaikams, tiek suaugusiems ir ilgalaikė apsauga.

Odontologijos klinikos Klaipėdoje ir kituose miestuose, bendradarbiaudamos su laboratorijomis, pagal indikaciją, gamina bruksizmo kapas, jos yra dedamos nakčiai ant dantų, kad miegant dantys nesiliestų. Kapa sutvirtina dantis, tolygiai paskirsto krūvį ir ilgainiui atpratina nuo dantų griežimo.

Parengė burnos higienistė Diana Stonkutė

Turite klausimų?

Užduokite klausimus specialistui

Pasidalinti naujiena

JUMS TAIP PAT GALI BŪTI AKTUALU

Susisiekime!

Skambinkite telefonu
+370 679 55505 +370 646 75043
arba rašykite

Informacija apie Jūsų asmens duomenų tvarkymą yra skelbiama Privatumo politikoje.