DUK tema Kaulo priauginimas ir sinuso pakėlimas

Rizika yra, bet naudojant kokybiškas medžiagas ir laikantis pooperacinių rekomendacijų – nedidelė. Ją padidina rūkymas, nekontroliuojamos lėtinės ligos ar prasta higiena. Kartais dalis priaugusio kaulo susimažina, tačiau tai retai sutrukdo tolesnei implantacijai.

Dažniausiai naudojami: kaulo pakaitalo (granulių) uždėjimas su membrana, paties paciento kaulo panaudojimas arba abiejų metodų derinys. Kurį rinktis, sprendžia gydytojas. Tai priklauso nuo trūkstamo kaulo kiekio, vietos žandikaulyje.

Kai trūkumas nedidelis – dažnai taip, viskas atliekama per vieną vizitą. Kai kaulo reikia žymiai daugiau, pirmiausia atliekamas priauginimas, jis sugyja kelis mėnesius, o tik tada implantuojama. Toks nuoseklumas duoda tvirtesnį rezultatą.

Sužinokite, koks planas tinka jūsų atvejui.

Beveik visada šiuolaikiniai kaulo priauginimo metodai leidžia sukurti pakankamą pagrindą, net jei trūkumas didelis. Tik labai retais, sudėtingais atvejais svarstomi alternatyvūs sprendimai – bet tai retos individualios išimtys, ne taisyklė.

Aptarkite savo atvejį su gydytoju.

Ne. Daugeliui pacientų, ypač jei implantacija atliekama netrukus po danties netekimo, priauginimo apskritai nereikia. Viskas priklauso nuo individualios kaulo situacijos, kurią tiksliai parodo tik CBCT tyrimas.

Sužinokite savo individualų atvejį.

Vien žiūrint į burną to nepasakysi – tiksliai kaulo tūrį ir tankį parodo tik 3D kompiuterinė tomografija (CBCT). Todėl šis tyrimas yra būtinas žingsnis prieš patvirtinant galutinį implantacijos planą.

Užsisakykite CBCT tyrimą.

Nedidelio priauginimo gijimas trunka apie 3–4 mėnesius. Didesnės apimties atvejais gali prireikti ir 6–9 mėnesių. Tikslų laiką gydytojas patikslina kontrolinių vizitų bei rentgeno tyrimų metu.

Procedūros metu taikoma vietinė nejautra, tad skausmo nejaučiate. Po jos kelias dienas gali jaustis patinimas ir nedidelis skausmas – panašus ar šiek tiek stipresnis nei po įprasto danties rovimo, bet vaistais gerai valdomas.