Ankstesniais laikais manyta, kad vakarinį dantų valymą šepetėliu gali pakeisti kieto obuolio sukramtymas. Prieš šimtmetį, kai nebuvo jokių burnos higienos reikmenų, obuolys gal ir buvo naudingas. Kieti lietuviški antaniniai obuoliai verčia padirbėti žandikaulius, mechaniškai nusivalomos dantų apnašos. Tačiau dabar obuolys nebegali atstoti pastos. Mes maitinamės visiškai kitokiu maistu, negu senoliai: valgome daugiau perdirbto, saldaus, rūgštaus maisto. Net kai kurių jaunų žmonių emalis jau sunkiai pakenktas. Obuolio rūgštys per naktį toliau ,,grauš“ emalį. Išimtiniais atvejais, kai neįmanoma šepetėliu išsivalyti dantų, geriau graužti ne obuolį, bet morką – ji nerūgšti.
Tiesa. Implantų priežiūra yra labai svarbi, tam kad implantai tarnautų kuo ilgesnį laiką svarbu juos tinkamai prižiūrėti pasirinkus papildomas priežiūros priemones, reguliariai lankantis pas implantuojantį gydytoją ir burnos higienistą.
Kad implantai tarnautų ilgą laiką reikalinga:
- Ypatingą dėmesį skirti implantų priežiūrai;
- Reguliariai, du kartus į metus lankytis pas burnos higienistą ir atlikti profesionalią burnos higieną, kurios metu kontroliuojama situacija (kraujavimas zonduojant, dantenų būklė);
- Labai didelį dėmesį skirti burnos higienai namie, naudojant papildomas priežiūros priemones: vidutinio kietumo dantų šepetėlį, „super floss“ dantų siūlą, tarpdančių šepetėlius ir kasdieninio naudojimo be alkoholio skalavimo skysčius;
- Pastebėjus dantenų pakitimus (kraujavimą, paburkimą, splavos pokyčius), butinai krieptis į gyd. odontologą.
Dantų implantus reikia prižiūrėti kaip ir tikrus dantis. Vieną implanto laikomą karūnėlę reikėtų prižiūrėti valant dantų siūlu ir šepetėliu. Ant implantų fiksuojamus dantų protezus galima išimti ir po tekančiu vandeniu išvalyti dantų protezams skirtu šepetėliu, o po juo esančius implantus išvalyti kaip atskirus dantis. Taip pat yra burnos irigatorių, kurie specialiai tinka dantų implantų priežiūrai
Prieš pradedant naudoti dantų balinimo priemones rekomenduojama pasitarti su savo gyd. odontologu. Yra keletas išimtinių atvejų, kuomet jų nereikėtų naudoti:
- esant stipriam dantų jautrumui,
- kraujuojančioms dantenoms,
- turint emalio pažeidimų,
- esant nesugydytiems dantims,
- jeigu esate alergiškas peroksidui (dauguma balinimui namuose skirtų priemonių savo sudėtyje turi peroksido).
- Jeigu sergate periodontitu, nes dantyse yra ertmių,
- kada matomos dantų šaknys ar yra nusidėvėjęs dantų emalis,
- Turint karūnėlių ar kitų nenatūralių dantų priedų.
Dažniausiai balinimui namuose skirtos priemonės gali išbalinti tik natūralius dantis. Dantis nepatartina balinti, jei nešiojate breketus, nes jos išbalins tik matomą danties dalį. Dantų balinimo priemonių naudojimas nešiojant breketus gali juos sugadinti. Jei vartojate kokius nors receptinius vaistus, tada vertėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju ar galima tuo pat metu naudoti dantų balinimo priemones.
Pats svarbiausias dalykas kurį reikėtų žinoti, yra tai, jog visos dantų balinimo priemonės veiksmingai balina tik natūralius dantis. Taip pat reikėtų žinoti, kad dantų spalva gali pakisti dėl įvairiausių priežasčių. Dėmės atsiradusios dėl įvairiausių medikamentų (pvz. antibiotikų) vartojimo yra kur kas sunkiau išbalinamos negu dantų dėmės, atsiradusios dėl rūkymo ar spalvotų gėrimų vartojimo. Atminkite, kad nei viena dantų balinimo priemonių negalės išbalinti dirbtinių dantų ar priedų, kurie per ilgą laiką pagelto. Tokiu atveju geriausias sprendimas būtų pirmiausia atnaujinti nenatūralius dantis, o tik po to imtis natūralių dantų balinimo.
Tai labai dažnas klausimas. Priklausomai nuo balinimo procedūros ir kitų veiksnių, labai tikėtina, kad dantys pašviesėti gali iki devynių atspalvių. Nėra standartinės sistemos dantų srityje, kuri padėtų įvertinti ir nustatyti būsimą spalvą, bet skirtumas visada pajuntamas. Nors skamba keistai, bet ne visi mūsų dantys yra vienodo atspalvio, pavyzdžiui, priekiniai dantys visada bus baltesni. Apsilankykite pas odontologą, jis atsižvelgdamas į jūsų danties struktūrą, pasakys kokios galite tikėtis šypsenos po procedūros.
Įprasta nuomonė yra, kad dantų balinimo rezultatai išlieka iki 3 metų. Kaip bebūtų, rezultatas gali išlikti ir ilgesnį, ir trumpesnį laikotarpį, priklausomai nuo to, kaip Jūs prižiūrit savo dantis. Jei naudojate daug dažančių produktų, geriate daug kavos ir arbatos, bei raudono vyno, ar tiesiog rūkote nereikėtų tikėti, kad išlaikysite baltus dantis. Todėl bet kokiu atveju po balinimo apie dantų baltumo laiką geriausiai šiuo klausimu gali pakonsultuoti gyd. odontologas, atliekantis balinamąją procedūrą
Yra keletas balinimo būdų atliekamų: odontologo kabinete ir namuose, balina pats klientas (paprastai trunka 10-14 dienų). Balinimo metodai: balinimas lazeriu, kapomis, balinimas „ZOOM“ programa, balinimas soda. Yra įvairių juostelių, pieštukų, spec. lakų dantų balinimui namuose, tačiau efektyviausias iš naminių balinimo būdų – kapomis. Klientui pagal jo dantų formą padaromos individualios formelės „kapos“, į kurias dedama spec. medžiaga ir užsidėjus ant dantų reikia laikyti kelias valandas (pagal gydytojo nurodymus) ne mažiau, kaip 10 dienų. Per visą balinimo laikotarpį būna padidėjęs dantų jautrumas ir reikia vengti dažančių maisto produktų, kavos, arbatos, raudono vyno, rūkymo. gydytojo kėdėje- balinimui naudojamas didesnės koncentracijos gelis, rezultatas – greitas. Kitas dantų balinimo būdas – dantų balinimas ZOOM sistema. Šią procedūrą taip pat galima atlikti gana greitai ir efektyviai, nes balinant dantis būtent šia sistema, apsilankius pas odontologą vieną kartą, jūsų dantys atrodys akivaizdžiai baltesni. Minėtos procedūros efektyvumas pasireiškia tuo, kad „Zoom“ lempų šviesa yra švitinamas ant dantų paviršiaus užteptas „Zoom“ gelis, kuris padeda pasiekti greitesnio norimo efekto. Nors ši dantų balinimo procedūra yra greita ir efektyvi Tam, kad sustiprinti efektą, gali būti naudojamas lazeris, spec. lempos. Balinimas lazeriu gali būti atliekamas tik odontologo kabinete. Šiai procedūrai naudojamas didelės koncentracijos gelis ir lazeris. Lazeris sustiprina gelio poveikį. Naudojant šį metodą dantys pabąla labai greitai. Visgi didelės koncentracijos balinimo gelis gali sukelti ir stiprius pašalinius pokyčius. Tačiau jei žmogus yra sveikas, šie pokyčiai yra grįžtami ir ilgalaikės žalos nedaro. Tokiu būdu gelio poveikis stipresnis ir rezultatai geresni. Paprastai užtenka vienkartinės procedūros, po kurios vieną parą būna padidėjęs dantų jautrumas ir tiek pat laiko reikia vengti dažančių maisto produktų ir gėrimų. Abu būdai geri ir efektyvūs, bet balinant kapomis reikia daugiau pastangų ir kantrybės, o gydytojo kabinete dažniausiai užtenka vieno, dviejų vizitų. Tačiau toks balinimas maždaug dvigubai brangesnis už balinimą namuose.
Dantų balinimas odontologo kabinete yra bene dažniausiai naudojamas metodas. Tik odontologas gali pacientui pasakyti ar jis yra tinkamas kandidatas dantų balinimo procedūrai. Visų pirma, odontologas ant jūsų dantenų uždės apsauginę gumą arba gelį. Po to ant dantų bus užtepamas specialus balinimo skystis. Šį dažniausiai sudaro vandenilio peroksidas arba karbamido peroksidas. Šios medžiagos įsiskverbia į emalį, tokiu būdu danties spalva tampa šviesesnė.
Taip, tačiau soda kenkia dantų emaliui. Iš tikrųjų soda tik nuvalys dantis, jie pastebimiau blizgės. Toks pats rezultatas bus ir dantis valantis su pastomis, į kurių sudėtį įeina sodos bikarbonatas. Tik ten abrazyvinės sodos dalelės gerokai mažesnės, jos švelniau nuvalo dantis, mažiau žaloja emalį. Jei nuolat geriate kavą, juodąją arbatą, ar niekaip nepavyksta mesti rūkyti, galite rinktis ir pastą, į kurios sudėtį įeina dėmes tirpdančių fermentų. Tokia pasta neturi abrazyvinių dalelių, tačiau ją reikia vartoti labai saikingai, pageidautina ne kasdien, kombinuoti su kitų rūšių pastomis. O jei norite.
Piktnaudžiauti pasta irgi negerai. Su pasta dantis valytis užteks 2-3 kartus per dieną: po pusryčių, pietų ir vakarienės. Tačiau po užkandžiavimų patartina pavalyti dantis šepetėliu ir vandeniu, praskalauti specialiu skysčiu ar nesaldinta žolelių arbata. Taip pat keletą kartų per dieną išsivalykite tarpdančius specialiu šepetėliu arba tarpdančių siūlu. Valantis dantis svarbiausia ne kokią pastą pasirinksite, o pats dantų valymas, t. y. mechaniškas dantų apnašo, kuriame yra bakterijos, pašalinimas.
Liežuvis baltas, dėl ant jo esančių apnašų, kurios turi būti šalinamos, kaip ir nuo dantų ir dantenų. Liežuvis „gramdomas“ liežuvio valikliu arba šaukšteliu, nes valymas šepetėliu tik įstumia bakterijas ir toksinus į liežuvį. Reikia iškišti liežuvį kiek galima daugiau į priekį ir uždėjus liežuvio valiklį kiek galima toliau (kol nejaučiate diskomforto) švelniai braukti valiklį žemyn, taip nubraukiant visas apnašas. Nuskalauti valiklį ir pakartoti. Kartojimų skaičius pagal poreikį gali būti nuo kelių iki keliolikos kartų. Liežuvį reikia valyti ryte tuščiu skrandžiu, kiekvieną dieną. Liežuvio valymas geras būdas pradėti stebėti jį ir tyrinėti. O rezultatas – geresnė sveikata ir savijauta. Esant blogai liežuvio priežiūrai neišvengiamai atsiranda dar viena problema – blogas burnos kvapas. Tad norint išvengti papildomų problemų, reikėtų tinkamai prižiūrėti ne tik dantis ir dantenas, bet ir liežuvį.
Dantys kraujuoti be priežasties negali. Tad vadinasi, yra priežastis. Gali būti, kad naudojate netinkamas burnos priežiūros priemones, arba jas netinakmai pritaikote. Labai svarbu mokėti gerai išsivalyti ir tinkamai pašalinti apnašą nuo dantų ir dantenų. Tinakmai nepašalinus apnašo, jis kaupiasi ant dantų ir dantenų, taip sukeltadamas dantenų uždegimą (gingivitą). Todėl esant dantenų kraujavimui patarčiau apsilankyti pas burnos higienistą, kad jis įvertintų Jūsų situaciją, sudarytų gydymo planą ir parinktų Jums tinakmas burnos priežiūros priemones.
Profesionali burnos higiena – tai mineralizuotų konkrementų ir apnašų šalinimas, siekiant palaikyti gerą burnos sveikatą. Tam, kad palaikyti gerą burnos sveikatą, nepakanka namuose dantis išsivalyti, tik dantų dantų šepetėliu. Kokybiškai ir gerai minkštas ir mineralizuotas dantų apnašas pašalinamas, tik reguliariai (kas pusę metų, išskirtinai pagal situaciją ir dažniau) pas burnos higienistą ar burnos priežiūros specialistą. O kad nesiskundžia.
Visų pirmą kietas dantų šepetėlis netinka kasdieniniam dantų valymui, tinka tik protezų priežiūrai. Po dantų valymo kietu dantų šepetėliu nenuostabu, kad pastebite dantenų kraujavimą, nes kliniškai įrodyta, kad 75 proc. kietu dantų šepetėliu besivalančių žmonių, patiria dantenų kraujavimą, nes mechaniškai traumuoja dantenas. Labai svarbu naudoti tinkamas dantų priežiūros priemones: tinkamą dantų šepetėlį, dantų pastą, tarpdančių siūlą ir skalavimo skystį. Jūsų atveju, kad sumažinti dantenų kraujavimą, patarčiau naudoti minkštą „curaprox“ firmos dantų šepetėlį, „Arthrodont“ dantų pastą, stabdančią dantenų uždegimą, bei „curasept“ skalavimo skystį. Panaudojus šias priemones jau porą savaičių, akivaizdžiai pagerėja situacija. O nepasitaisius situacijai, pasirodyti pas gydytoją odontologą ar burnos higienistą, kad įvertintų Jūsų burnos būklę.
Visuomenėje egzistuoja mitas, kad kiekvienas vaikas kainuoja po dantį. Jis grindžiamas tuo, kad vaisius pasisavina kalcį tiesiai iš motinos dantų , o kai nebėra kitos galimybės – pašalinami. Jei motinos maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, motina kalcio nepraranda. Reiškinys, kai ėduonis būsimos motinos dantyse vystosi greičiau, yra susijęs su dažnesniu užkandžiavimu ir prastesne burnos higiena. Padidėjęs dantenų jautrumas ir kraujavimas susijęs su tuo, kad nėštumo metu kraujotaka pagreitėja 30-50 proc. Bakterijos, kurios lokalizuojasi pregingivinėje srityje (prie dantenų), gauna geresnę mitybą, todėl padidėja gingivito rizika. Vis didėjančios bakterijų kolonijos sudaro puikias sąlygas atsirasti ėduonies ir periodonto ligoms. Pačioms besilaukiančioms reikėtų skirti kuo daugiau dėmesio savo dantų priežiūrai. Rekomenduojama: valyti dantis du kartus per dieną, po 2-3 min., jei įmanoma, po kiekvieno valgio.; kasdien naudoti dantų siūlą dantų tarpdančiams išvalyti; jei pykina, skalauti burną vandeniu ir valyti dantis šepetėliu kaip galima dažniau, kad būtų neutralizuojamos rūgštys, atsirandančios burnoje vėmimo metu; subalansuoti mitybą; bei reguliariai lankytis pas savo gydytoją odontologą.
Burnos irigatorius yra labai naudingas. Kliniškai įrodyta, kad naudojant burnos irigatorių dantenų priežiūra du kartus geresnė efektyvesnė negu naudojant dantų siūlą. Jis padeda išvalyti tas vietas, kurių įprastai nepasiekia dantų šepetėlis. Taip pat masažuoja dantenas, apsaugodamas jas nuo uždegimo. Aparatas tikrai veiksmingas, nes keičiami antgaliai priderinami prie ortodontinių aparatų, protezų, dantų implantų.
Balinamoji dantų pasta netinka kasdieniniam naudojimui. Kadangi joje yra daug abrazyvių medžiagų, kurios braižo emalį, bei padaro dantis jautresnius nei įprastai. Šiuo metu esant dantų jautrumui patarčiau pasirinkti jautrumą mažinančią dantų pastą ir skalavimo skysčiai, turintys sudėtyje NaF (Natrio fluorido). Tai galėtų būti: dantų pasta „elmex profesional sensitive“, „elgydium sensitive“, „Velym“, skalavimo skystis „Jordan clinic protect mouthrinse“ ir daugelis kitų. Taip pat jautrumą mažina ir fluoro lako aplikacijos, kurias išbandyti galite pas gydytoją odontologą kabinete.
Tiesa, blogo burnos kvapo atsiradimo viena iš pagrindinių priežasčių yra bloga burnos higiena, tačiau nebūtinai. Gali būti ir sisteminių ligų priežastis, ilgalaikių vaistų vartojimo ar senų, nesandarių plombų priežastis. Kad blogo kvapo išvengti, siūloma reguliariai lankytis pas burnos priežiūros specialistą ir pasikeisti senas plombas bei pasidaryti profesionalią burnos higieną.
