Šaknis – tai danties dalis, esanti dantenose ir kaule. Ją dengia plonas cemento sluoksnis ir giliau esantis dentinas. Danties viduje yra ertmė, užpildyta minkštaisiais audiniais (nervais, kraujagyslėmis, limfagyslėmis), kuri vadinama pulpa (paprastai sakoma – danties nervas). Kai uždegimas apima visą danties pulpą, šaknies kanalai tampa įvairiausių mikroorganizmų rezervuaru.

Jei dantis pažeistas (kariesas, dantų trauma, periodontitas), mikrobai prasiskverbia į pulpą ir dantį pradeda skaudėti. Patekusios į danties vidų, bakterijos pradeda aktyviai daugintis ir gali sukelti uždegimą, kuris komplikuojasi į rimtesnes dantų ligas, dėl kurių kyla grėsmė netekti dantų.

Požymiai, rodantys, kad dantų kanalai pažeisti:

• padidėjęs dantų jautrumas šalčiui;
• nelokalus, sunkiai nurodomas danties skausmas;
• maudimas arba aštrus priepuolinis skausmas;
• skausmingas kramtymas.

Yra atvejų, kai ir po sėkmingo dantų kanalų gydymo, praėjus keliems mėnesiams ar net metams po pirminio kanalų gydymo, gali suskausti dantį. Yra tikimybė, kad infekcija pasikartojo ir tai gali būti laikoma komplikacija. Šių komplikacijų priežastys įvairios:

• nepastebėtas danties dugno ar šaknies skilimas;
• dėl sudėtingos šaknų anatomijos nerasti papildomi kanalai ar nepilnai
• užplombuoti lenkti kanalai;
• rezistentiški mikroorganizmai;
• nekokybiškos restauracijos (pralaidžios plombos, netikslios vainikėlio ribos), ko
• pasekoje užplombuoti kanalai vėl infekuojasi.

Tokiu atveju reikalingas dantų šaknų kanalų pergydymas. Šiuolaikinė įranga, tokia kaip dentalinis mikroskopas, padeda odontologui pamatyti „plika akimi“ nematomus net ir mažiausius kanalus ir atlikti dantų kanalų gydymą taip kokybiškai, kad pergydymo tikimybė ir komplikacijos labai mažos.

Dantų struktūra labai sudėtinga ir subtili. Dantį sudaro išorinė dalis, esanti virš dantenų (vainikas), ir vidinė dalis, esanti šaknyje. Kiekvieno danties viduje yra didelė ertmė, kurioje daug kraujagyslių, nervų. Ši ertmė su minkštaisiais audiniais vadinama pulpa. Iš šios ertmės išeina stambesni ir mažesni šaknų kanalai. Šoniniuose dantyse gali būti nuo dviejų iki keturių kanalų, o priekiniuose dantyse – vienas.

Dantų kanalai yra tarsi siauri vamzdeliai su daugybe atšakų. Jei aplinkiniai audiniai yra uždegiminiai arba negyvi, juos reikia pašalinti. Dantų šaknų kanalų gydymas skirstomas į kelis etapus:

1. Parengiamasis etapas. Apžiūros metu atlikus danties rentgeną, įvertinamas danties pažeidimas.
2. Atliekamas uždegimo pažeistos pulpos valymas. Išvalomi infekcijos pažeisti vidiniai danties audiniai ir dantų kanalai, t.y. pašalinamas kraujagyslių pluoštas ir nervai, ertmė dezinfekuojama.
3. Kitame etape gydytojas suformuoja dantų šaknų kanalus.
4. Po būtino gydomų dantų kanalų valymo ir dezinfekcijos odontologai užpildo danties ertmę specialia medžiaga. Dantys visam laikui „užplombuojami“ nuo įvairių infekcijų ir mikrobų. Svarbu žinoti, kad tinkamai atliktas kokybiškas dantų gydymas gali padėti ilgiems metams pamiršti problemą. Nekokybiškai atlikus šią procedūrą, po kurio laiko prireikia dantų šaknų kanalų pergydymo. Gydymo procese naudojant dentalinį mikroskopą šito išvengiama.

Endodontinis gydymas, arba dantų šaknų kanalų gydymas, yra gana sudėtingas ir sunkus procesas. Be to, jį gali apsunkinti tai, kad dauguma pacientų kreipiasi per vėlai, kai infekcija jau būna įsiskverbusi į žandikaulio kaulą, todėl gijimo procesas būna daug sunkesnis. Todėl labai svarbu į odontologą kreiptis pajutus net ir menkiausią diskomfortą, o dar geriau – bent kartą per metus apsilankyti profilaktinei apžiūrai.

Sugydyti dantų kanalai – tai tik gydymo plano dalis. Toliau jau gali būti plombuojami dantų karieso pažeisti dantys, t.y. plomba atkuriami pažeisti ir pašalinti dantų audiniai.

Dažniausiai endodontiškai gydytas dantis po kanalų plombavimo yra protezuojamas vainikėliu ar kita pasirinkta restauracija, tam kad apsaugotų ir visiškai atstatytų danties kramtymo funkciją. Hermetiškai užplombuoti kanalai su sandaria restauracija išsaugo nuosavą dantį.

Dantis tapo jautrus temperatūriniams dirgikliams, kramtant kažkas aštriai suskausta? Prieinate prie veidrodžio, apžiūrite dantį ir pastebite tai, ko anksčiau nepastebėjote – dantyje vos įžiūrimas įtrūkimas.
Ką gydytojas odontologas tokiu atveju daro?

1. Atlieka apžiūrą ir skaitmeninius odontologinius tyrimus
2. Priklausomai nuo to, kiek yra pažeistas danties emailis, pritaiko individualizuotą gydymo metodą. Pvz., remineralizaciją. Ant emalio užtepamos specialios atkuriamosios kompozicijos su fluoro junginiais ir kitais aktyviaisiais elementais.
3. Jei danties skylimas yra komplikuotesnis ir yra skilusi ar įtrūkusi šaknis, taikomas endodontinis gydymas.

Šaknies mikroįtrūkimai nustatomi tik atlikus diagnostinius skaitmeninius odontologinius tyrimus ir atidžiai apžiūrėjus dantį su dentaliniu mikroskopu.

Jei šaknies įtrūkimas liks nepastebėtas, po kurio laiko jis gali lemti vertikalųjį danties šaknies lūžį ir sukelti nepageidaujamų pasekmių. Be to, pro atsiradusį įtrūkį nuolat skverbiasi mikroorganizmai, dėl to vyksta kaulo rezorbcija, todėl ateityje gali būti daug sunkiau arba visai neįmanoma įstatyti implantą.

Plačiau apie šią problemą skaitykite:

https://evadenta.lt/dantu-saknies-itrukimai-ir-ju-gydymas/

Danties šaknies lūžis ne visada priežastis šalinti dantį. Šiuolaikinėje endodontijoje naudojamos technologijos ir prietaisai, leidžia sugydyti danties šaknį. Vienas tokių – dentalinis mikroskopas, gerai apšviečiantis danties ertmę ir daug kartų padidinantis vaizdą, leidžia pamatyti tai, ko net ir rentgeno nuotrauka ne visada parodys. Endodontinio gydymo metu gydytojas odontologas, naudodamas tokį mikroskopą, turi daugiau galimybių ištirti, koks yra šaknies lūžis ir pagal tai aiškiai suprasti, ar dantis gali būti išsaugotas, ar ne.

Apie šią problemą skaitykite https://evadenta.lt/danties-trauma-saknies-luzis/

Mūsų dantų kanalai yra labai sudėtingos struktūros: jie gali būti lenkti, labai ploni ir šakoti. Norėdamas išvalyti visą šaknies kanalą, gydytojas naudoja specialius instrumentus, kurie taip pat yra labai ploni ir lankstūs. Deja, visiškai išvengti instrumento lūžio neįmanoma. Šiuolaikinėje odontologijoje gydytojai naudoja labai plonus instrumentus. Jų skersmuo – šimtoji milimetro dalis. Todėl gali atsitikti taip, kad instrumentas darbo metu nulūš.

Verta pažymėti, kad pats instrumento lūžgalis nekelia jokios grėsmės paciento sveikatai. Taip yra todėl, kad tokie instrumentai gaminami iš hipoalerginių medžiagų. Tačiau įstirgęs lūžgalis danties kanale gali trukdyti visiškai išvalyti danties kanalą, o tai turės neigiamos įtakos viso gydymo rezultatui. Tai gali sukelti uždegimą, stiprų skausmą, o retais atvejais gali tekti dantį ištraukti.

Skaitykite plačiau:

https://evadenta.lt/dantu-kanale-istrigo-instrumento-luzgalis-ar-tai-pavojinga/