Protiniai dantys, dar vadinami trečiaisiais krūminiais dantimis, išdygsta vėliausiai, t.y. 17 ir 30 metų. Protiniai dantys neįprasti tuo, kad jie iškart išdygsta kaip nuolatiniai, o dygdami sukelia daug nepatogumų, diskomforto. Taip yra dėl to, kad kai abiejų žandikaulių kaulų struktūra jau būna susiformavusi, todėl neretai tiek viršutiniai, tiek apatiniai priekiniai dantys dėl vietos trūkumo žandikaulio lanke neretai dygsta kreivai, netaisyklingai. Kreivai dygstantis protinis dantis sukelia komplikacijų ir gali būti dantų ligų priežastimi.
Protinio danties dygimas visada daugiau ar mažiau skausmingas, nes dygstančiam dančiui reikia prasikalti pro storas dantenas. Protiniai dantys gali ir visai neišdygti. Visiškai susiformavę, bet neišdygę dantys vadinami retinuotais dantimis ir žmogui paprastai netrukdo, jie yra matomi tik rentgeno nuotraukose.
Sekite mus socialiniuose tinkluose:
Kreivai išdygusių arba dygstančių protinių dantų sukeliamos problemos
- Protinį dantį sunkiau išvalyti, todėl jis greičiau genda.
- Nepilnai išdygęs protinis dantis gaubiamas dantenų, kuriose kaupiasi apnašos ir bakterijos, gali sukelti uždegimus.
- Augdami protiniai dantys dėl vietos trūkumo gali įsiremti į gretimus dantis, juos pastumti. Kreivai dygstančio danties įsirėmimas į kitą dantį gali pakeisti sąkandį.
- Netaisyklingai išdygę protiniai dantys gali remtis į skruostą ir kramtymo metu jį nuolat pažeisti, susidaryti žaizdelės.
Kreivai dygstančio protinio danties sukeliamos komplikacijos
Kreivai dygstantis protinis dantis sukelia nemažai rūpesčių. Viena rimčiausių komplikacijų – tai neuralgija, kuri atsiranda dėl to, kad dygdamas protinis dantis pažeidžia kitų dantų šaknis. Neuralgiją susijusi su šalia nervo esanti vingiuota kraujagysle. Neuralgijai būdinga tai, kad skausmas pasireiškia labai trumpais, iki 3 min. trunkančiais priepuoliais, kurie gali kartotis labai dažnai, eiti vienas po kito.
Kariesas. Kreivai dygstantis protinis dantis dažnai įsiremia į greta esantį krūminį dantį, dėl to tarpą tarp šių dantų būna sunku išvalyti ir jie genda. Tokius tarpdančius sunku išvalyti net ir su tarpdančių siūlu, kurį ne kiekvienas įpratęs naudoti. Tokiu atveju tarpdančių kareisas progresuoja labai greitai. Jeigu krūminiai dantys stipriai sugenda, pacientams prireikia rimtesnio odontologinio gydymo – karūnėlių, šaknies kanalo gydymo ar net pašalinti dantį. Protinio danties kariesas gali būti gydomas, bet ateina laikas, kai jį reikia tiesiog šalinti.
Perikonoritas. Tai minkštųjų audinių uždegimas apie nevisiškai išdygusį dantį. Dygstantis dantis suformuoja gleivinės kišenę („kapišoną“. ) Pagrindiniai perikonorito simptomai: gleivinės paraudimas, patinimas, pūlingos dantenos, dantenų kraujavimas, išopėjimas.
Kada reikia šalinti protinį dantį?
Protinių dantų šalinti nereikia, jei jie dygsta taisyklingai, kontaktuoja su priešingo žandikaulio protiniu dantimi ir neapsunkina kramtymo. Taip pat svarbu, kad nekiltų rūpesčių ir būtų patogu juos valyti.
Kreivai dygstantis protinis dantis gali suformuoti gleivinės kišenę („kapišoną“). Čia kaupiasi bakterinis apnašas, kurio pašalinti neįmanoma nei naudojant kasdienines burnos higienos priemones, nei atliekant profesionalią burnos higieną. Jei protinio danties rovimas neatliekamas laiku, formuojasi lėtinis uždegimas, t.y. infekcijos židinys organizme.
Odontologai rekomenduoja kreivus protinius dantis šalinti kuo greičiau. Ar dantį šalinti, ar jį palikti, galima pasakyti tik padarius rentgeno nuotrauką. Jei aplink dantį formuojasi apnašos, jis nepilnai išdygęs, formuojasi aplink jį esančių audinių uždegimas, cistos, tuomet delsti nebėra ko, tačiau kiekvieną atvejį gydytojas su pacientu aptaria individualiai ir tik po išsamios apžiūros ir tyrimo.
Prieš procedūrą atliekamas rentgenologinis tyrimas – panoraminė rentgeno nuotrauka, sudėtingesniais atvejais – kompiuterinė tomografija, kad būtų galima tiksliai įvertinti dantų padėtį ir suplanuoti saugią operaciją.
Dantų jautrumas temperatūriniams dirgikliams ir prevencija
Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kurių dantys jautrūs stengiasi kuo mažiau valytis dantis, o kartais visai to nedaro. Tokiu atveju burnos būklė palaipsniui blogėja. Laikui bėgant ant dantų kaupiasi apnašos ir dantų akmenys. Kietosios dantų apnašos gali sukelti periodonto uždegimą ir dantų ėduonį. Dėl periodonto ligos gali būti pažeidžiamos dantų šaknys, o tai gali sukelti dantų jautrumą. Taip susidaro tarsi užburtas ratas. Todėl svarbu apsilankyti pas odontologą vos pajutus pirmuosius dantų jautrumo simptomus ir pradėti naudoti specializuotas burnos priežiūros priemones.
Kad neatsirastų dantų jautrumas temperatūriniams dirgikliams rekomenduojama:
- laikytis burnos higienos ir išmokti taisyklingai valyti dantis;
- atlikti profesionalią burnos higieną odontologijos klinikoje. Jos metu pašalinamos sukietėjusios dantų apnašos, remineralizuojamas emalis;
- tinkamai pasirinkti dantų valymo priemones, t.y., nenaudoti dantų šepetėlio kietais šereliais;
- nenaudokite balinamųjų pastų nepasitarus su odontologu;
- gydyti ėduonį ir periodonto ligas;
- į savo mitybą įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų ir mineralų, o prireikus vartokite vitaminų ir mineralų papildų;
- vengti valgyti karštą ir šaltą maistą vienu metu;
- riboti gazuotų gėrimų vartojimą arba gerti juos per šiaudelį.
Tyrimais nustatyta, kad beveik kas antras žmogus yra susidūręs su dantų jautrumu. Nemalonus jausmas suskaudus dantį trumpalaikis, bet kai jis vis dažniau pasikartoja, tai gali reikšti prasidėjusią dantų ligą, kurią diagnozuoti gali tik gydytojas odontologas po apžiūros, kurios metu randama tiksli dantų jautrumo temperatūriniams dirgikliams priežastis ir taikomas gydymas.
