fbpx

Perikoronitas – lėtinis uždegimas, atsiradęs dėl bakterinio apnašo

Perikoronitas yra lėtinis uždegimas, atsiradęs aplink dygstančio danties audinius. Bakterinis apnašas – tai pagrindinė tokio uždegimo priežastis. Perikoronitas dažniau pasitaiko dygstant protiniams dantims. Taip yra todėl, kad protiniai dantys dygsta jau suaugus, t.y., nustojus augti žandikauliui. Žandikaulyje paprasčiausiai nėra vietos dideliam dančiui, todėl neretai protiniai dantys auga kreivai, remiasi į kitą dantį. Kreivai dygstančio danties įsirėmimas į kitą dantį keičia žmogaus sąkandį. Nepilnai išdygusio danties dantenų „kapišonas” – tai vieta, kur formuojasi bakterinis apnašas ir lėtinis uždegimas. Jei protinis dantis pradeda dygti iki 20 metų, procesas paprastai būna nesudėtingas. Vyresniame amžiuje dygstant protiniams dantims perikoronito tikimybė didėja.

Sekite mus socialiniuose tinkluose:

Lėtinis uždegimas atsiranda dėl keleto veiksnių:

  • Kaulo ir dantenų struktūros anatominiai ypatumų – sustorėjęs antkaulis (periostas) arba dantenos;
  • Blogos burnos higienos, ypač jei nėra įpročio naudotis tarpdančių siūlu valant dantis;
    traumos – periodonto audinių pažeidimo
  • Lėtinių burnos ertmės ligų – erozijos ir opos, stomatitas, gingivitas, kariesas, pulpitas, periodontitas
  • Danties išdygimas netaisyklinga kryptimi;
  • Retinuotas (neišdygęs) dantis

Perikoronitas, lėtinis uždegimas, prasideda skausmu dantenose, kuris didėja jas spaudžiant. Paprastai diskomfortą pastebite kramtydami ar valydami dantis. Dantenų sritis patinsta ir parausta, po to atsiranda blogas burnos kvapas.

Jei būklė negydoma nedelsiant, gali atsirasti ir kitų simptomų:

  • Skausmas, plintantis į ausį;
  • sunku ryti, skauda gerklę;
  • Sunku pilnai išsižioti dėl patinimo;
  • Padidėję limfmazgiai;
  • Kyla temperatūra;
  • skruosto patinimas uždegimo pusėje.

Po kurio laiko simptomai gali išnykti, o tai reiškia, kad būklė tapo lėtinė. Taip pat gali atsirasti pūlingų komplikacijų.
Ūminis perikoronitas gali būti panašus į pulpitą ir periodontitą. Tik po atidžios apžiūros ir ištyrimo odontologas gali nustatyti tikslią diagnozę. Tam būtina atlikti rentgeno nuotrauką, kuri padeda tiksliai įvertinti audinių būklę, dygstančio danties padėtį žandikaulyje, uždegimo plitimą ir atmesti panašių simptomų turinčias ligas.

Kas bus, jei lėtinis uždegimas bus negydomas?

Perikoronitas, kaip ir kitos dantų ligos, savaime neišnyks. Net jei po 4-5 dienų simptomai išnyksta, tai nereiškia, kad uždegiminis procesas baigėsi. Retkarčiais būklė pereina į lėtinę stadiją ir gali sukelti rimtų komplikacijų:

  • Lėtinis uždegimas ir infekcija gali išplisti toliau į kaulą. Ši liga vadinama periostitu ir dėl tokios komplikacijos reikia rimtos medicininės pagalbos.
  • Fistulių, cistų susidarymas, opinio stomatito atsiradimas dažnai atsiranda dėl užsitęsusio uždegiminio proceso.
  • Vidurinės ausies uždegimas, faringitas ir kitos uždegiminės LOR komplikacijos.
  • Retai, bet dėl perikoronito gali pradėti klibėti gretimi dantys.

Todėl perikoronitą visada būtina gydyti, nepriklausomai nuo to, kuris dantis pažeistas. Dėl laiku nesuteikto gydymo galima prarasti net ir sveikus dantis.

Lėtinio uždegimo – perikoronito – gydymas: ar reikia šalinti protinius dantis?

Perikoronitas beveik visada gydomas chirurginiu būdu šalinant dalį dantenų. Nepilnai išdygusio danties dantenų „kapišonas”, kuriame formuojasi bakterinis apnašas, sukeliantis uždegimą, yra pagrindinė šios ligos priežastis. Pašalinus dalį dantenų, galima prieiti prie augančio danties, kad būtų kruopščiai išvalytas bakterinis apnašas ir pašalintas infekcijos židinys. Tai taip pat padeda protiniam dančiui išdygti taisyklingai. Tačiau toks gydymo metodas taikomas tik tuomet, kai protiniam dančiui išdygti yra pakankamai vietos jau susiformavusiame žandikaulyje. Šis metodas taikomas tais atvejais, kai vienintelė kliūtis normaliam danties išdygimui yra dantenų „kapišonas“. Jei dantis keltų kramtymo problemų ar gretutinių dantų pasislinkimą, gydytojas odontologas gali rekomenduoti dantį ištraukti.

Ar reikia šalinti protinius dantis? Protiniai dantys yra nefunkcionalūs, dažnai išdygsta netaisyklinga kryptimi, trukdo gretimiems dantims ir didina komplikacijų, įskaitant sąkandžio pakitimus, riziką. Odontologas rekomenduoja šalinti protinį dantį, jei:

  • anksčiau buvo gydomas lėtinis uždegimas, bet jis nesumažėjo ir (arba) paūmėjo;
  • dantis yra sugedęs ir (arba) pažeistas, todėl jo gydymas yra netikslingas.

Perikoronito operacija atliekama taikant vietinę nejautrą, todėl procedūra neskausminga. Šios ligos gydymas vien vaistais nėra sėkmingas. Vartojant antiseptikus ir antibiotikus ligos simptomai gali sumažėti, bet priežastis – bakterinis apnašas ir jo sukelta infekcija ir lėtinis uždegimas – nepašalinta. Ligos simptomai ne visada būna ūmus ir pastebimi. Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl laiku nesikreipiama pas odontologą, todėl padidėja tikimybė, kad išsivystys lėtinio perikoronito komplikacijos. Labai svarbu vos pajutus pirmuosius požymius laiku kreiptis į specialistą ir gauti profesionalią pagalbą.

Dantų jautrumas temperatūriniams dirgikliams ir prevencija

Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kurių dantys jautrūs stengiasi kuo mažiau valytis dantis, o kartais visai to nedaro. Tokiu atveju burnos būklė palaipsniui blogėja. Laikui bėgant ant dantų kaupiasi apnašos ir dantų akmenys. Kietosios dantų apnašos gali sukelti periodonto uždegimą ir dantų ėduonį. Dėl periodonto ligos gali būti pažeidžiamos dantų šaknys, o tai gali sukelti dantų jautrumą. Taip susidaro tarsi užburtas ratas. Todėl svarbu apsilankyti pas odontologą vos pajutus pirmuosius dantų jautrumo simptomus ir pradėti naudoti specializuotas burnos priežiūros priemones.
Kad neatsirastų dantų jautrumas temperatūriniams dirgikliams rekomenduojama:

  • laikytis burnos higienos ir išmokti taisyklingai valyti dantis;
  • atlikti profesionalią burnos higieną odontologijos klinikoje. Jos metu pašalinamos sukietėjusios dantų apnašos, remineralizuojamas emalis;
  • tinkamai pasirinkti dantų valymo priemones, t.y., nenaudoti dantų šepetėlio kietais šereliais;
  • nenaudokite balinamųjų pastų nepasitarus su odontologu;
  • gydyti ėduonį ir periodonto ligas;
  • į savo mitybą įtraukti maisto produktų, kuriuose gausu vitaminų ir mineralų, o prireikus vartokite vitaminų ir mineralų papildų;
  • vengti valgyti karštą ir šaltą maistą vienu metu;
  • riboti gazuotų gėrimų vartojimą arba gerti juos per šiaudelį.

Tyrimais nustatyta, kad beveik kas antras žmogus yra susidūręs su dantų jautrumu. Nemalonus jausmas suskaudus dantį trumpalaikis, bet kai jis vis dažniau pasikartoja, tai gali reikšti prasidėjusią dantų ligą, kurią diagnozuoti gali tik gydytojas odontologas po apžiūros, kurios metu randama tiksli dantų jautrumo temperatūriniams dirgikliams priežastis ir taikomas gydymas.

Turite klausimų?

Užduokite juos specialistui

Pasidalinti naujiena

JUMS TAIP PAT GALI BŪTI AKTUALU

Susisiekime!

Informacija apie Jūsų asmens duomenų tvarkymą yra skelbiama Privatumo politikoje.