Adentija – tai visiškas arba dalinis dantų nebuvimas (dalinė adentija) dėl dantų netekimo arba žandikaulio sistemos vystymosi anomalijų. Adentija pasitaiko retai, dažniausiai dėl paveldimų ligų, sutrikusios endokrininės sistemos veiklos. Netekus dantų sumažėja savivertė, atsiranda psichologinis ir fizinis diskomfortas, pasikeičia socialinis elgesys.
Adentijai (dantų nebuvimui ar neteikimui) būdingas kramtymo ir kalbos funkcijos, artikuliacijos, dikcijos, veido bruožų deformacijos, sąkandžio ir žandikaulio pakitimai. Adentijos diagnozę nustato gydytojas odontologas, atlikęs rentgenografijos tyrimus. Adentija gali būti gydoma protezavimu, sąkandžio korekcija, dantų tiesinimu arba dantų implantais.
Sekite mus socialiniuose tinkluose:
Kodėl atsiranda adentija?
Įgimta adentija atsiranda dėl dantų užuomazgų nebuvimo. Ji gali atsirasti dėl paveldimo arba gali išsivystyti dėl žalingų veiksnių nėštumo metu besivystant vaisiui. Adentija gali atsirasti dėl danties užuomazgų rezorbcijos dėl teratogeninių veiksnių, endokrininių sutrikimų, infekcinių ligų, mineralų apykaitos sutrikimų. Visiška įgimta adentija yra itin retas reiškinys.
Dalinė adentija atsiranda gyvenimo eigoje netekus dantų. Paprastai dantys prarandami dėl dantų ligų: ėduonies, pulpito, periodontito, dantų ar dantų šaknų šalinimo, dantų traumų.
Adentijos simptomai
Įgimta adentija, kai neišsivysto nuolatinių dantų užuomazgos arba trūksta dantų, susijusi su:
- veido kaulų struktūra
- nepakankamai išsivysčiusiu ar pakitusiu žandikauliu
- kvėpavimo per nosį ar burną apsunkinimu, šnopavimu
- kalbos sutrikimais, kai sutrinka tokių garsų kaip t, e, n, s, h artikuliacija
Dalinė adentija, atsiradusi ištraukus dantis ar juos praradus dėl traumos, susijusi su likusių dantų poslinkiais. Gretimi dantys kramtant patiria didesnę apkrovą, tuo tarpu dalinės adentijos vietose, t.y. tuščiose ertmėse, kur buvo dantis, apkrovos nėra ir dėl to ima nykti žandikaulio kaulas. Tai apsunkina dantų atkūrimą implantais ir neretai tokiu atveju prireikia žandikaulio kaulo priauginimo.
Kaip diagnozuojama adentija?
Adentija – tai liga, kurią diagnozuojant ir gydant gali dalyvauti įvairūs odontologijos specialistai: terapeutai, chirurgai, ortopedai, ortodontai, implantologai ir periodontologai.
Diagnozuojant adentiją surenkama anamnezė. Paprastai diagnozei naudojama skaitmeninė intraoralinė rentgenograma, atliekamos skaitmeninės panoraminės 3D rentgenogramos, o prireikus – žandikaulio sąnario rentgenogramos arba kompiuterinė tomografija. Remiantis šiais tyrimais gydytojai odontologai nustato bendrą burnos ertmės būklę ir planuoja gydymą.
Kaip gydoma dalinė adentija?
Pagrindinis būdas – implantavimas ir protezavimas. Gydymo metodą parenka gydytojas odontologas, atsižvelgdamas į paciento burnos anatomiją ir fiziologiją.
Kai yra dalinė adentija, t.y., trūksta kelių dantų, rekomenduojamas efektyviausias, ilgaamžiškiausiais ir labiausiai gretimus dantis tausojantis būdas – dantų atkūrimas implantais. Implantas – varžtas, pakeičiantis danties šaknį, įsriegiamas į žandikaulio kaulo ir ant jo užmaunamas danties vainikėlis. Prieš pradedant gydyti, atliekama profesionali burnos higiena, jei reikia, atliekamas išsamus ėduonies, pulpito, periodontito, periodontito gydymas, pašalinamos šaknys ir dantys, kurių jau negalima išsaugoti.
Dalinė adentija ir profilaktika
Dalinės adentijos, dantų netekimo, prevencija – tai reguliariais profilaktiniai patikrinimais, burnos higienos priemonės ir reguliari profesionali burnos higiena. Netekus dantų, reikėtų kuo anksčiau kreiptis į gydytojus odontologus, kad būtų išvengta tolimesnės dalinės adentijos.
