Dantų kariesas yra dažniausiai pasitaikanti dantų liga, su kuria susiduria beveik 90 proc. žmonių. Jau po kelių akimirkų vos tik išvalius dantis, ant jų ima kauptis apnašos. Apnašos – tai bioplėvelė, nes ją suformuoja gyvi mikroorganizmai – bakterijos. Ši plėvelė padeda mikrobams prisitvirtinti prie dantų paviršiaus, kad jie galėtų pritraukti kitus mikrobus. Kol šios mikrokolonijos dar nėra įsitvirtinusios, jas lengva pašalinti. Tai mes ir darome kasdien valydami dantis. Tai pati pigiausia ir efektyviausia karieso profilaktika. Dantų kariesas atsiranda tada, kai yra netinkamai valomas dantų paviršius, o ypač sunkiai šepetėliu prieinamos vietos – dantų vagelės, tarpdančiai, galiniai dantys. Ne visi yra pratę naudoti tarpdančių siūlą, vieno danties šepetėlį, o neretai būna ir atvejų, kai dantys lieka nevalyti. Tuomet ant dantų paviršių ima rastis geltonos dantų apnašos.
Sekite mus socialiniuose tinkluose:
Kaip susiformuoja dantų kariesas?
Nors dantų kariesas tiesioginio pavojaus gyvybei nesukelia, tačiau lemia gyvenimo kokybę.
Dantų ligas sukelia mikroorganizmai, bakterijos, kurios minta dantų tarpdančiuose ar dantų grioveliuose esančiais maisto likučiais. Todėl ypač svarbu tinkamai valyti dantis. Tai pirmoji karieso profilaktika.
Dantų kariesas dažniausia pasitaikanti liga, kai dantų emalyje ima mažėti mineralinių medžiagų – kalcio bei fosforo. Kai pradeda trūkti šių medžiagų, emalis ima silpnėti, o jo paviršiuje atsiranda įtrūkimų bei įbrėžimų; ilgainiui jis lūžta, dantyje suformuodamas ertmę. Dantų ėduonis plinta dėl lengvai įsisavinamų angliavandenių ir saldžių gėrimų vartojimo, nepakankamo fluoridų vartojimo ir blogos burnos higienos. Netinkama burnos higiena yra kaina, kurią sumokate už savo bendrą organizmo sveikatą, nes būtent nuo burnos sveikatos priklauso visa kūno sveikata ir kitų ligų prevencija. Karieso profilaktika – pigiausias būdas užkirsti kelią dantų ėduonies plitimui, dėl kurio vėliau galimas danties netekimas, yra didelė tikimybė, kad išsivystys ir dantų ligos ar pablogės ir kitų kūno organų veikla.
Kas yra dantų akmenys ir ką daryti, kad jų nebūtų?
Dantų akmenys – tai sukietėjusios apnašos, mineralinės medžiagos. Dantų ėduonis atsiranda dėl mikroorganizmų, kurie randa “sau maisto” mūsų tarpdančių apnašose, išskiria rūgštis, kurios skaldo emalį. Taip ir susiformuoja ertmės dantyse. Dantų akmenys formuojasi nepastebimai ir ne visada susiformavusius akmenis galime pastebėti plika akimi. Užtenka 3 dienas neišvalyti dantų ir apnašos jau ima kietėti suformuodamos akmenis. Dantų akmenys gali būti dantų netekimo priežastimi.
Geltonos dantų apnašos – tai ir yra ženklas, kad formuojasi akmenys. Vėliau šios apnašos keičia spalvą – papilkėja, darosi rudos, kol virsta visiškai tamsios. Juodos dantų apnašos gali būti rimtų ligų priežastimi, jas pastebėjus nedelsdami kreipkitės į burnos higienistą.
Dantų akmenys susidaro dėl neatidžiai išvalytų dantų vagelių, tarpdančių ir sunkiai prieinamų vietų. Ne mažiau svarbi ir mūsų mityba. Mikroorganizmai, gyvenantys dantų apnašose, minta angliavandeniais, maistu, turinčiu daug cukraus, todėl ypač svarbu kreipti dėmesį į tokių produktų vartojimą kaip gaivieji gėrimai, saldumynai ir kt.
Apnašos, dantų akmenys, gali susidaryti ir dėl kitokių priežasčių. Jų atsiradimą gali nulemti ir nusilpęs organizmas, sutrikusi vandens ir druskų apykaita organizme, minkšto maisto vartojimas, kurio likučiai lengviau „įstringa“ tarpdančiuose, kramtymo įpročiai (kai kramtoma viena puse), genetika.
Kad nesikauptų apnašos, būtina išmokti tinkamai rūpintis burnos higiena. Kaina, kurią tenką mokėti dėl nežinojimo – prarasti dantys, rimtesni sveikatos sutrikimai, nes burna – tai mikroorganizmų, bakterijų, virusų vartai į organizmą. Juodos dantų apnašos rimtas signalas, kad gali kilti kitos dantų ligos, prasidėti uždegiminiai procesai. Ką daryti, kad nesikauptų dantų akmenys?
Neužtenka kasdien įprastai valytis dantis dantų šepetėliu. Apsilankę profesionalios burnos higienos procedūrai jūs taip pat būsite supažindinti, kaip tinkamai naudoti tarpdančių siūlą, vieno danties šepetėlį ir kitas burnos priežiūros priemones. Higienistai atkreips dėmesį, kaip skalauti burną po valymo, kaip nuvalyti apnašas ne tik nuo dantų paviršiaus, bet ir liežuvio. Turbūt ne visiems žinoma, kad reikia valyti ne tik dantis, tarpdančius, liežuvį, bet ir žandus.
Deja, namų sąlygų nepakanka, kad nuo dantų visiškai būtų pašalintos apnašos, todėl kartą per pusmetį reikia atlikti profesionalią burnos higienos procedūrą ir pašalinti besiformuojančias apnašas sunkiai prieinamose vietose. Geltonos dantų apnašos ant dantų paviršiaus nėra natūralu, kaip įpratę galvoti daugelis pacientų. Dantų paviršius turi būti slidus, baltas.
Dantų apnašos ir periodontitas
Dantų akmenys yra viena iš dažniausiai pasitaikančių periodontito atsiradimo priežasčių. Jei valant dantis kraujuoja dantenos, atsiranda jautrumas, o dantenos paraudusios – tai rodo prasidėjusį uždegimą, kurį sukėlę dantų apnašose tarpstantys mikroorganizmai. Dantų uždegimas sukelia periodontitą. Dėl periodontito ima klibėti dantys, mikrobai naikina dantenų audinius, galiausiai žmogus netenka dantų.
Jei dantų apnašos laiku nepašalinamos, mikroorganizmai skverbiasi gilyn ir ima ardyti dantenų audinius. Dantenos tarsi atšoka nuo dantų ir tokiu būdu dantis ima klibėti. Taip susiformuoja periodontologinės kišenės – tarpai tarp dantenos ir danties. Šiose kišenėse kaupiasi bakterijos, kurios gali pasiekti ir danties šaknis.
